pašalys

pašalỹs sm. (3^b), pãšalis (1) Grg, Šauk 1. vieta palei kraštą, pakraštys: Dirvos, pievos pašalỹs J. Pašaliaĩs [kelio] i važiuok Žlb. Sustojo pačiame turgaus pašalyje Jnš. Čia Jurbarko rajono pašalỹs Jd. Miško pãšaliu reik važiuoti Všv. Zosė po vidurį vaikščio[ja], o karvės pašaliais ėda KlvrŽ. Ant, daržų pašaliaĩ darbelių lūkuria jūsų K.Donel. Muno dirva kaip bočiaus galva: pašaliaĩs gal pjauti, o vidurė[je] kalnelis plikas Šts. Jis ant pãšalio gyvena, t. y. ant galo sodos J. Kame gulsi: a nū pãšalio, a nū pasienio? Nv. Žando pašaliu ima graužti obuolį Vaižg. Pri pat pãšalio pakanalė[je] cielą vagą pasidiegiau Gršl. Tai bus rankšluosčiai! Raštas eis ąžuolo lapais, pašaliai vingiais užausti S.Čiurl. Raištis apsiūtais pašaliaĩs vis jau gražesnis Šts. Ant skardžiu guliau, ant skardžiu kėliau, ant skardžio pašaleliu muno lizdelis D1. Pašaliaĩs lyna, o ant mūsų neužeina, i gan Šd. Pašalėliais pakraštėliais gražiai gano galvijėlius (d.) Slk. ^ Iš bliūdo nepriėdęs, iš pašalių neprilaižysi Šts. Ka gilus, – su dugnu, ka platus, – su pãšaliu Sd. 2. krantas, pakrantė: Nuo lygės sulig vandens vadinas pašalys, t. y. krantas J. Ejau ežero pašaliais Plt. Stūmės par upį nu vieno pašalio iki antro S.Dauk. Bet jogei jūra yra plati par penkias dešimtis mylių, todėl antro pašalio negaliam matyti M.Valanč. Bevaikštinėdamas pamariais vienas turtingas ponas pamatė priplaukusį prie pašalio krepšį BsMtII179. 3. nuošali vieta: Dėk tą puodą į pašalį, tegul nesipainioja po kojų Mrj. Pasitraukiau į pašalùką i kentėjau Grg. Visos seselės po rūtas vaikščios, o aš viena seselė pašaly raudosiu JD826. Tą skūrą kaip metė į pãšalį, i įmetė į to žmogaus vežimą Žlb. 4. pakampis, kertė: Visi pašaliaĩ pilni rykų K. Apsivalyti pašalius argi ne darbas?! Žem. Aš gerbu pãšalius: bus svečių J. Iššluok visus pãšalius J. Tu grambais pašaliaĩs J. Primėtyti pilni pãšaliai popierių Pgr. Ko čia bastais pašaliais?! Šk. Užsmaugė vištą arba žąsį, jeigu tik prigriebė kur pašalyje V.Kudir. Būdamas tėvas, nueičiau pas vaikus ir sakyčiau: laikykit mane, o ne mėtykit pašaliais Skr. Kai ateis Jurgis, tai išsnastinėja visais pašaliais Ds. Visi ... pradeda iš visų pãšalių rinkties į vieną šmotą BM389. Numų visi pãšaliai kvepa Rdn. | prk.: Žmonės kartais iš jų pašaliais (už akių) pasišaipo, bet akyse prieš juos nusilenkia Mrj. Keikia ir Miliušis pašaliaĩs (už akių) Lp. Tėvai neliuob sutarti, tie vaikai liuobam eiti pašaliaĩs (kur kas norėjo) Lkž. 5. vieta, apylinkė: Rūmas padėtas buvo linksmioje vietoje ir puikiame pašalėje I. Jug vis tiek graži pašaliai ir ten – laukai, pievos Nt. 6. šalis, kraštas: Senovės raštūse įrašyta, jog ir Žemaičių pašalys ne vien lig Kauno, bet lig Karpatų kalnų buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Šaltame mūso pašalėj galiam visų trapiosios veislės medžių ir jų vaisius paauginti S.Dauk. Jeronimas ilgai keliavo per įvairius pašalius Gmž. Mūsų pašalėje bus tiktai regiamas vienas (saulės) užtemimas IM1847,8. Dėl to čia biednas i yr tas pašalỹs, ka nėkas nėkame negauna uždirbti Slnt. Tas pašalỹs stačiai šneka Pvn. Gimtinė – vieta ir pašalys, kurioj žmogus ateina ant svieto I. Iš kokio pašalio esi kilęs? Srd. Be abejojimo, kiekviename pašalyje Lietuvos ir Žemaičių yra savotiška kalba JJ. Vilniaus pašalyje ... dar liki šiolei mokslo apšvaista menkai kur yra siekusi šiaipjau žmonelių A1884,372. Žodžius atrasi parašytus teip, kaip tame pašalėj visi žemaičiai kalba P. Lydos pašalyje yra vieta, kur mongolai buvo sumušti Gmž. Nueik į bado pãšalį – matysi, koks gardus kąsnelis! KlvrŽ. ║ gretimas kraštas, apylinkė: Atvažiuoja iš pašalių̃ (iš kitur) Mrc. 7. Šmk, Šln vieta palei trobesio sieną iš lauko pusės (prie žemės arba nuo žemės iki pastogės): Visi pašaliai apsodinti jurginais ir žemčiūgėliais Rz. Vaikai, marš į pašalį! Št. Išeik pašalin ir pamatysi, koks oras Upn. Su tokiais darbais, dėde, gali kraustytis į pãšalį: gryčioj jiem ne vieta Srv. Mažas pašalỹs, po juom nieko nepadėsi Gg. Tų karčių nelaikyk ant lietaus, sudėk į pãšalį Pc. Visi pašaliaĩ prikišti lentų Vkš. Pašaliaĩs sustatė pupas Dglš. 8. Jnš, Slk, Ign po kokio pastato (ppr. ūkinio) stogu įrengta pašiūrė, padanga: Kad būt pabaigtas pašalỹs prie gurbo, būt vištom aždaryt Sdk. Prikroviau pilną pašalį šiaudų Dkšt. Labai gerai, kas turi prie klojimo ar tvarto prisistatęs pãšalį Trgn. 9. trobesys: Tavo pašaliaĩ dar jau geri Žg. Nebepažintum dabar mūsų kaimo – visi išsistatė naujus pašalius Škn. Ant didžiojo sklypo yra du pašaliukai Pp. Atrado gražio gyvenimo šviesius pašalius Kos149. ^ Tavo visi pašaliai dangu kloti (neturi kur gyventi) Dr. ║ kokia patalpa, kambarys: Saugokis į tokius pašalius su ugnimi ir žvake eiti, kur yra daiktai, veikiai užsidegantys S.Dauk. ║ vieta gyventi, prisiglausti, kampas, pastogė: Savo pašalỹs, reik ramunto (remonto), kaip čia nedarysi Krš. Pašalys, šilima, karvei pašaras, dargi prie to pinigais penki rubliai ant metų Žem. Jau nebeįsigysime savo žemelės, ir mirsime svetimam pašaly! LzP. Kažin ar mes tam Alvite gausim pãšalį [su arkliais sustoti] Gž. 10. paklota javų eilė kulti spragilais: Šiandie eisma vikų kokį pãšalį iškulsma Trgn. 11. pašalinis, nesusijęs su kuo dalykas, veiksmas: Jį tik pašalio jėgos sužadina rš. Sakiniui jos reiškia pašalio aplinkybę, einančią iš šalies, ne iš veiksnio, ne iš jo veiksmo J.Jabl. 12. gram.: Einamasis pãšalio vietininkas (vietininkas, vartojamas pasakyti daiktui, prie kurio artėjama; aliatyvas) J.Jabl. Esamasis pãšalio vietininkas (vietininkas, vartojamas pasakyti daiktui, prie kurio yra veikėjas ar vyksta veiksmas; adesyvas) J.Jabl.

◊ iš pãšalio iš šalies stebint: Pats savęs neatjauti. Kai iš pãšalio, vis geriau matos Smal.

pilnì pašaliaĩ labai daug: To vandens pilnì pãšaliai – nė kur jo nuleisti Žgč.

visì pašaliaĩ

1. visur: Švaru, gražu, visi pašaliai kvepia rš. Čia visi pašaliai pilni vaikų J.Jabl. Niekam neištikėjo, užrakinėjo visus pašalius Žem. Pavasariui prisiartinant, jo visi pašaliai kaip iššluoti yra TP1881,44. Degė Baločius – visì pašaliaĩ rūko Lc. Įejo į trobą – skamba visì pãšaliai KlvrŽ. Kad subliuvo girioj bulius, tai nuskambėjo visì pãšaliai Pgr. Šauk[ia] vaikas, kad visì pãšaliai skleidžias Pgr. Prilijo, kad pliauška visì pãšaliai Pgr. Suvadino muzikantus iš visų̃ pãšalių Kal.

2. viskas: Sujudėjo pavasarį visì pãšaliai (viskas ėmė augti) Jdr. Tuo po tam pašaliaĩ visì knibždėti pagavo K.Donel. Visì pãšaliai skausta (nėra vietos, kur neskaudėtų) Krž. Anas jau metai kaip serga visaĩs pašaliaĩs Vžns. O brangybė visų̃ pãšalių to[je] Klaipėdo[je]! Dr. Neplėšykis: numirsi – paliksi i tus dobelus, i visùs pãšalius Šv. Reik uždegti jaujį, ir tegul visi pašaliai ano sudega VoK168.